teroras

teroras statusas T sritis Politika apibrėžtis Prievartos veiksmas, kuriuo siekiama išgąsdinti aplinkinius ir palaikyti jų baimę. Veiksmas, vykstantis tarsi savotiškame trikampyje, kurį sudaro teroristas, auka ir stebėtojas (adresatas). Stebėtojo, arba teroro adresato, išgąsdinimas yra pagrindinis prievartos akto, kurį atlieka teroristas, tikslas; auka yra tik teroro įrankis. Jo apraiškų pastebima ir kasdienybėje. Didžiausią atgarsį turi teroro aktai, rengiami siekiant kokių nors politinių tikslų. Terorizmu vadinamas nuolatinis, sistemingas ir plataus masto teroro naudojimas. Pirmą kartą plačiu mastu panaudotas politiniais tikslais per Prancūzijos revoliuciją 1793–1794, kai siekiant įbauginti revoliucijos priešininkus, įvairiais skaičiavimais, nužudyta nuo 20 iki 40 tūkst. žmonių. Metodiškai ir nuosekliai buvo naudojamas 1936–1938 Stalino Sovietų Sąjungoje, siekiant užgniaužti kiekvieną opoziciją besiformuojančiam totalitariniam režimui. Greta valstybinio terorizmo 20 a. atsirado ir kitų rūšių terorizmas, jį praktikavo įvairios grupuotės, siekiančios nacionalinio išsivadavimo arba ideologinių tikslų. Jų terorizmas buvo labai įvairus: lėktuvų ar įkaitų užgrobimai, savižudžių vykdomi sprogdinimai, masinio naikinimo ginklo naudojimas ir kt. Dažniausiai šiuolaikinių teroristų aukomis tampa civiliai niekuo dėti gyventojai, atsitiktinai pakliuvę į teroristų pinkles, o adresatu – kone visas pasaulis. Garsiausias visų laikų teroro aktas įvykdytas 2001 rugsėjo 11 d., kai savižudžiai arabų teroristai, užgrobę keturis civilinius lainerius, įsirėžė jais į Pasaulio prekybos centro bokštus Niujorke ir Pentagono pastatą Vašingtone. atitikmenys: angl. terror